 Per maži dėstytojų atlyginimai, per didelis jų užimtumas ir dirbantys dieninių studijų magistrantai. Tokius didžiausius Lietuvos aukštojo mokslo skaudulius įvardija vieno garsiausių pasaulio Kolumbijos universiteto profesorius emeritas, Kauno technologijos universiteto (KTU) garbės daktaras Rimas Vaičaitis.
Visame pasaulyje pripažintas aviacinės ir kosminės inžinerijos specialistas, buvęs ilgametis Kolumbijos universiteto Gugenheimo lėktuvų struktūros instituto direktorius, NASA konsultantas R. Vaičaitis pabrėžia, kad prestižiniuose universitetuose profesoriai dėstymui skiria tik apie 20 proc. savo laiko, visas kitas dėmesys – mokslui. Lietuvoje šis santykis yra atvirkštinis.
Garsus mokslininkas, sekant JAV pavyzdžiu, dėstytojų, profesorių užimtumą siūlo mažinti atsisakant inžinerinių studijų bakalauro diplominių darbų, juos pakeičiant praktiniu projektu, kurį bendrai, kaip pramonės įmonėje, vykdytų visi kurso studentai, rašoma KTU pranešime spaudai.
|
|
Daugiau...
|
|
|
 Europos studentų sąjunga (ESU) jau paskelbė apie aukštojo mokslo finansavimo kompendiumą. Jame yra platus dvejų metų trukmės mokslinių tyrimų projektas apie įvairias finansavimo sistemas Europoje. Kompendiume labai išsamiai ir aiškiai pateikti tyrimo apie viešojo ir privataus finansavimo šaltinių naudą rezultatai. Su tyrimo rezultatais galite susipažinti paspaudę šią nuorodą: Compendium on Financing of Higher Education
|
|
 Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pastebi, kad šiuo metu aukštosiose mokyklose vykstanti studentų egzaminų sesija išskirtinė studentų, informuojančių apie akademinio nesąžiningumo atvejus, gausa bei naujais sukčiavimo metodais, siekiant gauti geresnius įvertinimus. LSAS kreipėsi į aukštąsias mokyklas prašydama imtis priemonių prieš šios sesijos metu itin populiariu tapusį egzaminų laikymą už kitus asmenis. Pastebima, kad gabių studentų, galinčių suteikti egzamino laikymo paslaugas, nesibaiminama ieškoti net ir oficialiose aukštųjų mokyklų interneto svetainėse.
Nors daugumoje aukštųjų mokyklų studentai yra informuojami, jog egzaminus leidžiama laikyti tik pateikus studento tapatybę patvirtinančius dokumentus, LSAS prašo aukštąsias mokyklas imtis visų būtinų priemonių tam, kad atsiskaitymų ir egzaminų vykdymas nesudarytų galimybių sukčiauti.
|
|
Daugiau...
|
 Šalyje įpusėjus mokslo sistemos pertvarkai, Lietuvos jaunieji mokslininkai akcentuoja, jog aktualus išlieka tinkamo dėmesio nesulaukęs privataus mokslinių tyrimų sektoriaus plėtros klausimas.
Pasak jų, Lietuvos mokslo erdvėje privačios tyrimų institucijos neretai susiduria su nepatikliu požiūriu, kuris lemia ir nepalankios aplinkos šio sektoriaus plėtrai kūrimąsi.
Tokią poziciją Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga išsakė šįryt surengtoje diskusijoje, į kurią buvo pakviesti LR Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos bei privataus mokslinių tyrimų sektoriaus atstovai bei specialistai.
|
|
Daugiau...
|
 Studijų proceso organizavime daugiau kaip pusę studentų (57 proc.) savarankiškoms studijoms per dieną skiria 1-3 val., dėstytojai rengdamiesi paskaitoms susiduria su laiko trūkumu, trečdaliui studentų paskaitų medžiaga yra padiktuojama bei kas trečias dėstytojas ir studentas pripažįsta, jog nepakanka literatūros lietuvių kalba. Tokie rezultatai paaiškėjo Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus tyrimą apie pagrindinius studijų proceso organizavimo aspektus: dėstytojų bei studentų pasiruošimą paskaitoms, akademinių grupių požiūrį į taikomus metodus paskaitų metu, studijų pasiekimų vertinimo būdus bei literatūros naudojimo galimybes.
"Tyrimo metu išryškėjęs studentų bei dėstytojų požiūris į studijų procesą rodo, jog nei vieni, nei kiti nėra patenkinti tuo, kaip šiuo metu vyksta studijos. Tiek studentai, tiek dėstytojai akcentuoja studijų proceso kaitos būtinybę – perėjimą prie į studentus orientuotų, aktyvesnių, inovatyvesnių studijų." – sako LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorė Ieva Dičmonaitė.
|
|
Daugiau...
|
 ES šalyse vidutiniškai 9,5 procento gyventojų mokosi visą gyvenimą. Lietuvoje besimokančiųjų visą gyvenimą dvigubai mažiau ir pastaraisiais metais šis rodiklis dar blogėja. Kad nedidėtų socialinė atskirtis, neblogėtų situacija darbo rinkoje, Lietuvai 2012 metais būtina pasiekti užsibrėžtą tikslą – į mokymąsi visą gyvenimą turi įsitraukti 15 procentų 25-64 m. gyventojų.
Mokymosi visą gyvenimą lygis apibrėžiamas kaip 25-64 metų žmonių, kurie mokėsi per pastarąsias keturias savaites, dalis. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Kauno regioninis inovacijų centras (KRIC) kartu su užsienio partneriais įgyvendina specialų projektą „Mokymosi visą gyvenimą pajėgumo stiprinimas pasienio regione“ (5L). Jis rugsėjo 14-ąją bus pristatytas Kaune, BLC verslo centre, konferencijos „Mokymasis ir mokslinės kompetencijos – ateities lyderių sėkmės raktas“ metu.
|
|
Daugiau...
|
 Pasaulyje yra daugiau nei 1,2 milijardo 15-24 metų amžiaus jaunuolių ir tai sudaro apie 18 proc. pasaulio populiacijos. Tarptautiniai jaunimo metai (2010 m. rugpjūčio 12 d. – 2011 m. rugpjūčio 11 d.) suteikis galimybę išryškinti jaunimo įnašą į visuomenę ir paremti visapusį ir veiksmingą jaunimo dalyvavimą visose visuomenės srityse.
Kas tai yra?
Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja skelbia Tarptautinius metus tam, kad padidintų sąmoningumą ir paskatintų tam tikrų sričių ar tam tikrų klausimų pažangą. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2009 m. gruodžio 18 d. paskelbė, kad Tarptautiniai jaunimo metai prasideda 2010 m. rugpjūčio 12 d. (tarptautinę jaunimo dieną). Oficialiame dokumente, skelbiančiame Tarptautinius jaunimo metus (Generalinės Asamblėjos rezoliucija 64/134), JT valstybės narės, JT sistema ir jaunimo organizacijos yra kviečiamos pasinaudoti Tarptautiniais metais, siekiant visais lygmenimis paskatinti veiklą, kuri yra nukreipta į taikos, laisvės, pažangos, solidarumo ir pasiaukojimo pažangos bei plėtros tikslams ir uždaviniams idealus, įskaitant ir Tūkstantmečio plėtros tikslus.
|
|
Daugiau...
|
Pagal priimtą Rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos, Belgijos karalystei perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungai, jaunimo politikos srityje prioritetu išskiriama darbo su jaunimu tema. Liepos mėnesį įvyko du renginiai šia tema: 1-oji Europinė darbo su jaunimu konferencija bei 1-asis Europinis darbo su jaunimu konventas.
Pirmojo darbo su jaunimu konvento deklaracija pabrėžia bendradarbiavimo ir dalijimosi žiniomis svarbą darbo su jaunimu srityje. Daugiau kaip 400 jaunimo darbuotojų ir jaunimo politikos kūrėjų svarstė ir diskutavo apie darbo su jaunimu ateitį rengtoje konferencijoje ir 2010 m. liepos 10 dieną buvo nutarta dėl galutinės oficialios deklaracijos. |
|
Daugiau...
|
 Vykstant priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, vis dažniau kyla diskusijos apie Lietuvos švietimo sistemą, reformą, perspektyvas.
Kokius studentus ir būsimus specialistus rengsime ir kokiais rengimo principais vadovausimės priklauso ir nuo beįsibėgėjančio nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“, įsitikinęs jo vadovas, Vilniaus universiteto prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis.
|
|
Daugiau...
|
 Šiuo metu Lietuvoje kuriasi verslo paslaugų centrai, todėl ateityje turėtų didėti paklausa informacinių ir aukštųjų technologijų, lazerių ir finansų specialistų. Tuo neabejoja verslo atstovai, dalyvavę Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) inicijuotuose verslo priešpiečiuose – diskusijoje „Kokių kompetencijų reikia (-ės) Lietuvai?“.
Kiekvienais metais į darbo rinką bando įsilieti tūkstančiai studijas baigusių jaunuolių, kurių žinios ir įgūdžiai labai skirtingi. Daug lengviau tiems, kurie darbą derino su studijomis ir jau turi darbo patirties konkrečioje darbo vietoje. |
|
Daugiau...
|
 Vakar Europos Parlamente priimta rezoliucija dėl universitetų ir verslo dialogo skatins ir stiprins naująją partnerystę verslo, mokslinių tyrimų, švietimo ir mokymo srityse, teigia Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė.
„Už švietimo politikos formavimą bei įgyvendinimą be abejonės atsakingos valstybės narės, tačiau naujos ir realios paskatos verslo ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimui ypatingai svarbios dabar, ekonominio sunkmečio laiku, kai prarandamos darbo vietos ir praleidžiama proga pasinaudoti mokslo kuriama verte žmonių kompetencijoms, įmonių konkurencingumui ir ekonomikos augimui didinti“, - įsitikinusi R. Morkūnaitė.
|
|
Daugiau...
|
|
|
Straipsniai
